Statistika

• Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas
• Sergamumas ir ligotumas narkomanija
• Su narkotikų vartojimu susijusios užkrečiamosios ligos ir jų prevencija (žalos mažinimas)
• Apsinuodijimai ir mirtys susijusios su narkotikų vartojimu
• Nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis
• Alkoholio vartojimas ir padariniai
• Tabako vartojimas ir padariniai
• Informacija apie licencijų, leidimų ir pažymėjimų skaičių
• Informacija apie parduotą denatūruotą etilo alkoholį
• Informacija apie parduotą nedanatūruotą etilo alkoholį

Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2010 m.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas

2008 m. pakartotinai atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime (LTP) yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. (LYP) – 6,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų (LMP) – 1,5 proc. gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.), nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15-34 metų amžiaus) nei vyresni (35-64 metų amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 proc. ir 4,7 proc.

Respondentų, vartojusių bent vieną narkotiką, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc.)

Kaip ir 2004 m.,– labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc.)

Ekstazi bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 1 proc., per paskutines 30 dienų – 0,3 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatus lyginant 2004 m. tyrimo duomenimis – 2008 m. ekstazi vartojimo paplitimas reikšmingai išaugo bent kartą gyvenime ir per paskutinius 12 mėnesių. Žymiausias ekstazi vartojimo LTP ir LYP paplitimo augimas – 15-24, 25-34 ir 35-44 metų amžiaus respondentų grupėse.

2008 m. tyrimo Lietuvoje duomenimis, kokainą bent kartą gyvenime vartojo 0,5 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutines 30 dienų – 0,1 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2004 m. tyrimo duomenimis – reikšmingų skirtumų kokaino vartojimo paplitime nenustatyta. Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas pateikiamas pav.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, proc.

Sergamumas ir ligotumas narkomanija

Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis 2011 m. sausio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas viso registruoti 6056 asmenys (2009 m. – 5954 asm.), iš jų vaikų viso registruota: 2010 m. -9 asm., 2009 m. -11 asm., 2008 m. -15 asm., 2007 m. -11 asm., 2006 m. -19 asm. 2010 m. ligotumas narkomanija sudarė 186,7 atv. 100 tūkst. gyventojų (2009 m. - 178,9 atv./ 100 tūkst. gyv.)

2010 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi ir buvo registruoti 328 asmenys (2009 m. – 345, 2008 m. – 272, 2007 m. – 318,). Iš jų vaikų viso registruota: 2010 m. – 5 asm., 2009 m. – 6 asm., 2008 m. – 10 asm., 2007 m. – 6 asm., 2006 m. – 12 asm. 2010 m. sergamumas narkomanija sudarė 10 atv. 100 tūkst. gyventojų (2009 m. 10,3 atv./ 100 tūkst. gyv.).

Vilniaus priklausomybės ligų centro pateiktais duomenimis 2010 metų sausio 1 d. Lietuvoje pakaitinio gydymo programose metadonu ir buprenorfinu dalyvavo 562 asmenys (2009 metų sausio 1 d. - 512 asmenų). Per 2009 metus pakaitinis gydymas buvo taikytas 815 asmenų, per 2008 metus - 872 asmenims.

Užkrečiamosios ligos susijusios su narkotikų vartojimu ir jų prevencija (žalos mažinimas)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis 2011 metais Lietuvoje užregistruoti 166 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau –  ŽIV) atvejai, tai 13 atvejų daugiau nei 2010 metais (2010 m. – 153, 2009 m. – 180, 2008 m. – 95, 2007 m. – 106, 2006 m. – 100). 2011-aisiais ŽIV infekcija užsikrėtė 134 vyrai ir 32 moterys. Daugiausiai užsikrėtusiųjų 2011 m. užregistruota Vilniaus (52), Klaipėdos (31), Kauno (21) ir Šiaulių (19) apskrityse, mažiau Alytaus (14), Telšių (7), Marijampolės (7), Panevėžio (5), Utenos (2), Tauragės (1).

2012 metų sausio 1-osios duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyta 1900 ŽIV infekuotų asmenų. Iš jų daugumą sudaro vyrai (1573 – vyrai ir 327 – moterys).

2011-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2011-aisiais užsikrėtė 86 asmenys, tai sudarė 51,8 proc. visų naujai registruotų atvejų, 38 asmenys (22,9 proc.) ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius (31 –  heteroseksualius ir 7 – homoseksualius), 41 asmens (24,7 proc.) užsikrėtimo būdas nenustatytas. 2011 metais nustatytas vienas perinatalinis ŽIV infekcijos atvejis – kai ŽIV užsikrėtusi motina šią infekciją perdavė savo vaikui. Šiuo metu Lietuvoje registruoti du ŽIV infekuoti vaikai.

2011-aisiais 4,8 proc. (2010 m. –  5,8 proc.) visų naujų ŽIV atvejų diagnozuota vėlyvojoje ŽIV infekcijos stadijoje – AIDS. 2011 m. AIDS susirgo 20 ŽIV užsikrėtusių asmenų (2010 m. –  33, 2009 m. –  37). Pagal galimą užsikrėtimo būdą po 40 proc. 2011 metais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ir užsikrėtusieji heteroseksualių santykių metu.

ULAC duomenimis, iš viso per dvidešimt ketverių metų laikotarpį, iki 2012 sausio 1 d. registruoti 295 AIDS atvejai. ULAC duomenimis, 2011 metais antiretrovirusinė terapija (ART) skirta 226 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų.

2012 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 11 žemo slenksčio paslaugų kabinetų.

Asmenų, kurie užsikrėtė ŽIV neteisėtai vartodami švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis 2001 – 2010 metais (proc.)

Mirtys susijusios su narkotikų vartojimu

Higienos instituto duomenimis 2011 m. nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 45 asmenys, 37 vyrai ir 8 moterys. Palyginti su 2010 m. mirusiųjų skaičius sumažėjo 6 asmenimis. Miesto gyventojai sudarė didžiąją dalį mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (mieste mirė 31, o kaime 14 asmenų). Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2011 m. buvo 33 metai, vyrų – 31,5, moterų – 41,9 (2010 m. atitinkamai – 31, 31,8 ir 22,8 metų). Daugiausia mirčių sukėlė atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais – 40 atv. 2011 m. daugiausiai mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo Vilniaus mieste (26 asmenų), Vilniaus rajone (7) ir Kauno mieste (2).

Nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis apie nusikalstamas veikas, užregistruotas ir ištirtas ikiteisminio tyrimo įstaigose, 2011 m., palyginti su 2010 m., Lietuvoje užregistruota 1,7 proc. daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais) ir šių medžiagų kontrabanda: 2011 m. užregistruotos 2258 nusikalstamos veikos, 2010 m. – 2220 nusikalstamos veikos, 2009 m. – 2189 veikos, 2008 m. – 1839 veikos, 2007 m. – 1734 veikos). Šios rūšies nusikalstamos veikos sudaro apie 2,84 proc. visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų (2010 m. - 2,86 proc., 2009 m. – 2,63 proc., 2008 m. – 2,3 proc., 2007 m. – 2,3 proc., 2006 m. – 2 proc., 2005 m. – 2 proc.). Ištirta 79,8 proc. tokių veikų (2010 m. - 92,3 proc., 2009 m. – 84,7 proc., 2008 m. – 81,2 proc., 2007 m. – 81,3 proc., 2006 m. – 80,6 proc.).

2011 m. užregistruoti 1421 (2010 m. – 1705, 2009 m. – 1513, 2008 m. – 1226, 2007 m. – 1113, 2006 m. – 1042) asmenys, padarę nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, tarp jų 150 (10,6 %) moterys, 21 užsienio piliečių, 9 asmenys be pilietybės.

2011 m. Lietuvoje 27 proc. sumažėjo nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu (2011 m. – 62, 2010 m. – 85, 2009 m. – 90, 2008 m. – 69, 2007 m. – 46, 2006 m. – 47, 2005 m. – 46, 2004 m. – 49 nepilnamečiai asmenys).

Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais) skaičiaus dinamika 2007–2011 m. bendrame nusikalstamumo kontekste.

Alkoholio vartojimas ir padariniai

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai Lietuvoje

2011 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliko Tabako, alkoholio ir kanapių vartojimo paplitimo tarp suaugusių (18 -64 m.) Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis per pastaruosius 12 mėnesių alų ar kitą alkoholinį gėrimą nurodė vartoję 83,4 proc. šalies gyventojų. Šis rodiklis yra šiek tiek mažesnis lyginant su ankstesnių metų kitų tyrimų duomenimis: 2009 m. - 85 proc.[1], 2008 m. – 86,9 proc.[2]

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) duomenimis[3], 2010 m. reguliariai (nors kartą per savaitę) vartojančių alkoholinius gėrimus prisipažino maždaug kas dešimtas tiriamasis (12,9 proc. berniukų ir 8,1 proc. mergaičių). O tarp penkiolikmečių berniukų šis rodiklis siekė 25,2 proc., tarp penkiolikmečių mergaičių – 16,9 proc.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis 2011 m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 12,6 litro absoliutaus (100 %) alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui –14,8 litro, tai atitinkamai 1,3 ir 1,5 litro daugiau nei 2010 m.

Lentelė. Alkoholio suvartojimas 2007- 2011 m.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis 2011 m. akcizų už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus buvo gauta 775 936 tūkst. litų, o tai 28 124 tūkst. litų (3,8 proc.) daugiau nei 2010 m. Akcizo už stipriuosius alkoholinius gėrimus 2011 m. gauta 19 730 tūkst. litų (3,6 proc.) daugiau nei 2010 m., akcizo už alų – 7 063 tūkst. litų (94,9 proc.), akcizų už vyną, kitus fermentuotus gėrimus bei tarpinius produktus – 530 tūkst. litų (0,5 proc.) daugiau.

Lentelė. 2010-2011  m. surinkta akcizo už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus (tūkst. Lt.)

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis 2011 m. buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 %) alkoholį. Palyginti su 2010 m., jų gamyba išaugo 2,8 procentų. Taip pat nespiritinių alkoholinių gėrimų gamyba augo. Vynuogių vyno ir vermuto 2011 m. pagaminta 0,36 mln. dekalitrų, vermutų – 0,16 mln. dekalitrų, vaisių ir uogų, sidro, putojančių ir kitų fermentuotų gėrimų – 4,3 mln. dekalitrų, arba 5 procentais daugiau. Daugiausia pagaminta alaus – 30,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus išaugo 3,6 procentais. Pernai sparčiausiai augo alaus (66 %) ir spiritinių gėrimų (53 %) importas.

2011 m. parduota 3,8 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, tai 848 tūkst. dekalitrų (28 %) daugiau nei 2010 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 2,6 mln. dekalitrų, vermutų parduota 4,4 mln. dekalitrų. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 32,6 mln. dekalitrų, arba 0,9 mln. dekalitrų (2,8 %) daugiau nei 2010 m.

Lentelė. 2007 m. – 2011 m. alkoholinių gėrimų pardavimų dinamika

Lietuvos Statisktikos departamento duomenimis Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 0.5 procento. Brango spiritiniai alkoholiniai gėrimai – 0,8 procento, alus – 0,6 procento,  vynas atpigo 0,3 procento.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis 2011 m. ir toliau didėjo savivaldybių išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Lietuvoje skaičius: iki metų pabaigos savivaldybės buvo išdavusios: 2011 m. - 18550, 2010 m. – 17748, 2009 m. - 16992 licencijas.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2010 m. 798 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,1 tūkst. – dėl lėtinio alkoholizmo, tai atitinkamai 37 ir 152 asmenimis mažiau nei 2009 m. 2010 m. pabaigoje gydymo įstaigų įskaitoje buvo 55,3 tūkst. lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų. Palyginti su 2009 m., jų skaičius sumažėjo. 2010 m. lyginant su ankstesniais metais sumažėjo sergamumas alkoholinėmis psichozėmis: 2010 m. – 24,3 atv. 100 tūkst. gyventojų, 2009 m. - 25 atv., 2008- 36,1 atv. (Pastaba: 2011 m. statistinius duomenis planuojama paskelbti 2012 m. II ketv.)

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 963 žmonės, arba 1 asmeniu daugiau nei 2010 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (47 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12 proc.). 2011 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo daugiau kaip 2,5 karto viršijo moterų.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sumažėjo užregistruotų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kai asmenys buvo neblaivūs: nuo 29 atvejų 2007 metais iki 6 atvejų 2011 metais, taip pat 9 neblaivūs darbuotojai buvo sužaloti sunkiai 2011 metais.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis 2011 metais buvo ištirta 5198 nusikalstamų veikų, kurias padarė neblaivus asmenys. Lyginant su 2010 metais šis skaičius padidėjo 1 proc. (2010 m. - 5127), tuo tarpu lyginant su 2009 m. šis skaičius sumažėjo 8 proc. (2009 m - 5587).

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruoti 279 kelių eismo įvykiai, sukelti neblaivių vairuotojų arba 2,5 proc. mažiau nei per 2010 m. (286 įvykiai) . Juose žuvo 24 asmenys, sužeista – 397 asmenų.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 2011 m. nustatyti 22 pareigūnai, kurie padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus (vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs, būdami neblaivūs padarė eismo įvykius, vengė girtumo nustatymo ar pasišalino iš eismo įvykio vietos). Visi jie atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Dar 6 atleisti 2011 m. už pareigūno vardo pažeminimą už šiurkščius KET pažeidimus, padarytus 2010 m. Dėl 3 pareigūnų tebevyksta tyrimas. Už alkoholinius gėrimų vartojimą tarnyboje arba atvykimą į tarnybą būnant neblaiviam 13 pareigūnų atleisti iš vidaus tarnybos.

2011 m. užregistruoti 706 neteisėtų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimo, laikymo, gabenimo atvejai arba 17,8 proc. mažiau nei per 2010 m. (859). Ištirtos 675 nusikalstamos veikos arba 95,6 proc. (pernai ištirta 92,2 proc.). Šiais metais neteisėtų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimo, laikymo, gabenimo atvejų ištirta 14,8 proc. mažiau. Policijos ikiteisminio tyrimo įstaigos užregistravo 97,6 proc. nuo visų užregistruotų šios rūšies nusikalstamų veikų. Ištirtų neteisėtų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimo, laikymo, gabenimo atvejų skaičius sudarė 97,2 proc. nuo visų registruotų Lietuvoje.

[1] European Commission: Special Eurobarometer 331. EU citizens’ attitudes towards alcohol, 2010

[2] Narkotikų Kontrolės Departamentas: Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004 ir 2008 metais, Vilnius, 2009

[3] Atlikta reprezentatyvi 11, 13 ir 15 metų mokinių grupių apklausa.

Lietuvos statistikos departamento metiniai pranešimai spaudai:

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2008 m.

Tabako vartojimas ir padariniai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys apie per 2010, 2011, 2012 metus realizuotus tabako gaminius įmonėms turinčioms mažmeninės prekybos licencijas ir tabako vartojimo paplitimą Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamento metiniai pranešimai spaudai:

Tabako vartojimas ir jo padariniai 2008 m.